Rugsėjo 27 dieną Vilniaus „Lofte“ įvyks trijų metalo grupių – „Arch Enemy“, „Jinjer“ ir „Mindshift“ koncertas. Pirmųjų dviejų vokalistės – įspūdingos išvaizdos ir talento merginos, kurias viduramžiais, deja, degintų ant laužo vien dėl demoniško gargaliavimo technikos, kurią šios dainininkės puikiai įvaldžiusios. Visgi ne kiekvienas gali riaumoti taip, kaip Alissa White-Gluz ir Tatjana Šmailiuk. Lietuvos scenos įžymybės pabandė pakartoti: pamatyk, kaip sekėsi.

„Toks stilius galbūt ne mano, bet kai tai išgirdau, net dar kartelį pasigarsinau, pasižiūrėjau, – ar čia mergina dainuoja. Tikrai nerealus vaizdelis. Jeigu man taip reikėtų padainuoti, tai vargu bau. Nors žinau, kad yra speciali technika, aš taip nemoku“, – juokdamasi kalbėjo Violeta Tarasovienė.

Jeigu sakytum, kad Violeta – iš pop pasaulio, todėl nepajėgi riaumoti metalo, tai Povilas Meškėla – žmogus, laikęs rankose lietuviško roko pradžiamokslį, tikrai galėtų. Nors… „Man po dviejų sekundžių ragas būtų. Aš taip nemoku. Mano aukštas balsas, neišeis“, – prisipažino Povilas.

Vokalistas pasvarstė, kad įspūdžio galima būtų siekti įgarsinimo aparatūros triukais. Tačiau metalistų bendruomenė niekada tam nepritartų, nes, kitaip nei pop pasaulyje, metalo scenoje viskas visada turi būti gyva.

„Man toks muzikos stilius savotiškai artimas, nes mano paauglystė praėjo tarp metalistų“, – nustebino dainininkė ir vokalo pedagogė Giedrė Kilčiauskienė. Nepaisant to, kad draugai klausėsi metalo, ji pati, būdama 14-15 metų, mokėsi dainuoti džiazą. Nors kartais ir Gedrei norėjosi pasijusti roko žvaigžde.

„Pamenu, mes repetavome Balio Dvariono mokykloje su Vladimiru Čekasinu. Per pertrauką sėdėjau, pasiėmusi gitarą, ir bandžiau taip parėkauti, kaip metalistai. Kol aš rėkavau, mokytojas vaikščiojo aplink mane. Vietoj to, kad bartų: „Ko čia ardaisi, kodėl gadini balsą“, jis tik pasakė: „Mh. Programoje būsi liūtas“, – įsikvatojo Giedrė Kilčiauskienė, savo balsui tuomet taip ir nepakenkusi, iki šiol jį turinti švarų ir skambų. Nors „metalo liūtas“ joje dar labai neblogai riaumoja…

Gergžiančių ar kniaučiančių balsų dainininkes tobulai parodijuojanti Donalda Meiželytė, išgirdusi „Arch Enemy“ vokalistę sutriko: jos balso stygoms tokie viražai būtų tikras iššūkis. Lyg tyčia tądien Donalda, kaip ir Alissa White-Gluz, nusidažė plaukus mėlynai, bet įvaizdis – dar ne viskas. „Užsidariau vonioje ir pabandžiau padainuoti, kaip jos ten varo. Be šansų! Kaip kokia pikta boba… O kaip reikėtų rimuoti tokiu balsu? Visiškai, visiškai neįmanoma“, – juokėsi Donalda.

Pribloškianti Alissa – kanadietė, o jos grupė „Arch Enemy“, kaip ir daugelis metalo vilkų – iš Švedijos. Ten jau kurį laiką gyvena bei dainininkės karjeros siekia jaunoji mūsų scenos viltis – Greta Zazza. „Ką gi – pasiklausykime šitos čikitos, – nusprendė ir švedų „gabalą“ pasileido Greta. Tačiau pabandžiusi pati tai pakartoti, turėjo jau po pirmos eilutės sudėti ginklus: – Linkėjimai „Arch Enemy“. Tai yra kažkas nerealaus!“

Internete galima rasti death metal vokalistų vaizdinių pamokų, kaip pasiekti norimų rezultatų. Ne vienas pradeda pamoką tuo, kad reikia atsigerti šiltos arbatos ir nuraminti balsą.

Su dailiu porcelianiniu arbatos puodeliu nelengvos užduoties ėmėsi ir talentinga Lietuvos atlikėja Migloko. „Mąsčiau, iš ko tas kriokimas susideda. Man atrodo, iš tokio buduliško charakterio… Bet jis labai negracingas… Todėl dar reikia pridurti dangumi skriejančio erelio klyksmą“, – prieš pabandydama svarstė Migloko.

Kaip jai pavyko suderinti budulį ir erelį, ir kokie kitų žinomų atlikėjų, tarp jų – ir dainininkės Jazzu „growlingo“ rezultatai – išgirsite įraše:

Tiems, kas norėtų pabandyti namuose, profesionalai primena: death metal riaumojimo išmokstama ne per vieną dieną. Repeticijos kasdien neturėtų trukti daugiau nei 10-15 minučių. Šilti – ne karšti ir ne šalti – gėrimai visad turi būti po ranka. Riaumojimas neturi sukelti skausmo ar fizinio diskomforto. Jei tai pajutote – liaukitės.

Riaumojimo garsas sukuriamas ne balso stygų, o diafragmos pagalba, kitaip sakant, dainuojama ne stygomis, o raumenimis, esančiais tarp krūtinės ląstos ir pilvo. Oras stumiamas iš gelmių taip, kad galėtum įsivaizduoti jo stulpą, išeinantį per kaukuolę – žemiau akių ir virš dantų.

Padeda raiškus balsių tarimas, šuniškas urzgimas ir lojimas, kad ir kaip juokingai tai skambėtų.  Pirmiausiai reikėtų pasipraktikuoti su „Metallica“ ar „AC/DC“ kūriniais, ir tik paskui pereiti prie „Cannibal Corpse“.

Muzikos mokyklos baigti nebūtina, bet šiek tiek vokalinių studijų dar niekam nepakenkė. O kaip visa tai gali skambėti gyvai, bus gera proga pamatyti ir išgirsti rugsėjo 27 dieną, sostinės „Lofte“. „Arch Enemy“ ir dviejų įspūdingų apšildančių grupių koncerto bilietus galima įsigyti tik rokonaktys.lt